Šiame tinklaraštyje sužinosite apie dviejų labai išsivysčiusių šalių – Prancūzijos ir Švedijos – socialinius ir kultūrinius skirtumus. Šiose šalyse, kurios, atrodytų, turi daug bendro, iš tikrųjų stebina gyvenimo ir mąstymo įvairovė. Taigi galime palyginti šalis pagal penkis Hofstede’s kriterijus: atstumas nuo valdžios, individualizmas ir kolektyviškumas, vyriškumas ir moteriškumas, neapibrėžtumo vengimas ir ilgalaikė ir trumpalaikė orientacija.

Individualizmas vs kolektyvizmas
Antrasis mūsų nagrinėjamas kriterijus yra individualizmas; tai reiškia darbuotojų įsipareigojimą įmonei ir tai, ar jie elgiasi individualiai, ar yra lojalūs įmonei. Prancūzijoje dirbame darbą, kurį galime vadinti individualiu, tačiau tai nereiškia, kad nėra komandinio darbo.
Situacija nelabai skiriasi nuo situacijos Švedijoje, gana individualistinėje visuomenėje, kur už darbą atlyginama pagal kriterijus, susijusius su atskiru subjektu, o ne su grupe, kur sprendimai priimami atsižvelgiant į savo interesus, o ne į grupės naudą.

Vyriškumas ir moteriškumas
Trečiasis kriterijus yra vyriškumas arba moteriškumas: kalbame apie gyvenimo idealus, kurie skatina žmones priimti ryžtingus sprendimus. Jei šalyje vyrauja vyrai, tai reiškia, kad gyventojai labiau orientuojasi į konkurenciją, rezultatus ir sėkmę. Kita vertus, jei šalyje vyrauja moteriškumo tendencija, žmonių idealai labiau susiję su gyvenimo kokybe ir socialiniu bendradarbiavimu, t. y. pagarba ir pagarba kitiems.
Šioje srityje Prancūzija yra subalansuotoje padėtyje, linkstančioje į moteriškumą dėl labai geros socialinės sistemos, kurioje darbo savaitė trunka tik 35 valandas ir apie penkias savaites atostogų per metus, nors darbo laiko atžvilgiu Prancūzija yra griežta. Be to, darbininkų klasėje daugiausia yra vyrų. Tai unikalus atvejis visose Europos šalyse.

Švedija yra moteriška šalis, visuomenėje mėgstama žmonių lygybė ir solidarumas, ypač rūpinamasi asmeniniu ir profesiniu gyvenimu, numatytos lanksčios darbo valandos ir laisvalaikis darbe ir už jo ribų.

Neapibrėžtumo vengimas
Ketvirtasis mūsų analizuojamas kriterijus yra neapibrėžtumo vengimas. Pagal šį kriterijų vertinama, kaip šalis ar visuomenė priima sprendimus, susijusius su ateitimi, su rūpesčiais, kurie gali kilti nežinia kada.

Prancūzai neturi jokių rūpesčių, nes daugumą dalykų planuoja ir mėgsta būti gerai informuoti, ypač apie susitikimus ir ypač derybas, pavyzdžiui, pavyzdys – profesinės sąjungos: labai mažai narių, bet jų kolektyvinis svoris didesnis nei Vokietijos profesinių sąjungų, kuriose atstovaujama vos ⅕ dirbančiųjų. Prancūzai puikiai tinka ilgalaikėms technologijoms, pavyzdžiui, atominėms elektrinėms arba traukinių ir orlaivių bendrovėms. Todėl Prancūzijoje sistema yra labai gerai organizuota ir gerbiama, o teisinė sistema – stipri ir išvystyta.

Švedijos visuomenė veikia kitaip nei prancūzų, joje daugiau tolerancijos nukrypimams nuo taisyklių, o jei norma yra problemiška ar pasenusi, nėra jokių problemų ją panaikinti ar pakeisti. Tvarkaraščiui suteikiama daugiau laisvės, o tikslumas nėra per daug kruopštus.

Ilgalaikė orientacija ir trumpalaikė orientacija
Paskutinis kriterijus – ilgalaikė ar trumpalaikė orientacija, kalbame apie gyventojų, o ypač įmonių gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Ilgalaikė orientacija reiškia, kad reikia priimti socialinius kultūrinius sukrėtimus ir priimti pokyčius. Kita vertus, trumpalaikė orientacija reiškia prisirišimą prie kultūrinių tradicijų, taigi ir prie šalies šaknų.

Prancūzija, kaip išsivysčiusi šalis, orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą, jos piliečiai yra labai atviri naujoms kultūroms ir visiškai tolerantiški ne prancūziškoms tradicijoms. Žinoma, čia reikia atskirti socialinius ir politinius ar net verslumo aspektus. Prancūzija taip pat orientuojasi į jaunimo ugdymą ateičiai, didindama investicijas ir taikydama iš Japonijos importuotus ugdymo metodus arba dideles finansines investicijas į technologijų integravimą mokyklose, ypač į akademines ar ministerijų „FabLab” laboratorijas arba kompiuterinės įrangos skolinimą ir (arba) dovanojimą vidurinių mokyklų moksleiviams.

Švedija, nors ir šiek tiek mažiau nei Prancūzija, taip pat orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą, esame gana atviri pokyčiams ir mums nekyla problemų keisti tradicijas.

Išvada
Trumpai tariant, tai yra socialiniai ir kultūriniai Prancūzijos ir Švedijos skirtumai, tačiau ši analizė atliekama ne individualiai, o atsižvelgiant į bendrąsias gyventojų tendencijas su visu jų sudėtingumu.